Įkvėpiančios LRT reprezentacinės reklamos

Tikrai maloniai padaryta ir tiesiog gražu žiūrėti (:

Posted in Klipai | Leave a comment

Medinukų istorija

Vemiksai yra maži, mediniai žmogeliukai. Visus šiuos medinukus išdrožė stalius, vardu Elis. Jo dirbtuvės stovėjo aukštai ant kalno, nuo kurio matėsi visas jų kaimas. Visi vemiksai buvo skirtingi. Vieni turėjo dideles nosis, kiti – dideles akis, vieni buvo aukšti, kiti žemi, vieni nešiojo skrybėles, kiti apsiaustus. Bet juos visus padarė tas pats stalius, ir visi jie gyveno tame pačiame kaime.
Diena po dienos vemiksai darė vis tą patį: jie klijavo vienas kitam lipdukus. Kiekvienas vemiksas turėjo po dvi dėžutes. Vienoje dėžutėje buvo lipdukai su auksinėmis žvaigždutėmis, o kitoje – su pilkais taškeliais. Medinukai leido savo dienas, vienas kitam klijuodami žvaigždutes arba taškelius. Gražiausieji iš jų — tie, kurie buvo padaryti iš minkšto medžio ir gražiai nudažyti – visada gaudavo žvaigždutes. Bet tie vemiksai, kurių medis buvo šiurkštus, o dažai nusilupę, gaudavo tik pilkus taškus.
Žvaigždutes taip pat gaudavo visi talentingieji. Kai kurie iš jų galėdavo aukštai, virš savo galvų, iškelti sunkias kartis arba peršokti aukštas dėžes. Kiti mokėjo puikiai kalbėti arba dainuoti gražias dainas. Visi jiems lipdė tik žvaigždes. Kai kurie vemiksai nuo galvos iki kojų buvo aplipdyti žvaigždėmis.
Kiekvieną kartą, gavę žvaigždę, jie pasijusdavo puikiai, todėl stengdavosi padaryti dar ypatingesnius dalykus, kad gautų naują žvaigždę. Kiti nebuvo tokie ypatingi ir sugebėjo labai nedaug. Jie visada gaudavo tik pilkus taškus.
Pulčinelas buvo vienas jų. Jis stengdavosi iššokti taip aukštai kaip kiti, bet visada nukrisdavo. Tada visi susirinkdavo aplink jį ir lipdydavo ant jo taškus. Kartais, kai Pulčinelas nukrisdavo, medis, iš kurio jis buvo padarytas, susibraižydavo, todėl žmogeliukai pridėdavo jam dar daugiau taškų. Kai medinukas bandydavo pasiteisinti, kodėl nukrito, jis kalbėdavo labai kvailai. Ir tada vemiksai užlipdydavo jam dar daugiau taškų.
Vieną dieną Pulčinelas surinko tiek daug taškelių, kad nenorėjo pasirodyti lauke. Jis bijojo padaryti kažką kvaila: pamiršti savo skrybėlę ar įlipti į balą. Aišku, už tokius dalykus medinukas gautų dar daugiau taškų. Galų gale ant jo buvo tiek daug juodų taškų, kad kai kurie žmogeliukai prieidavo ir lipdydavo juos be jokios priežasties.
- O, jis nusipelnė daugybės juodų taškų, – kalbėjosi tarpusavyje mediniai žmogeliukai. – Jis tikrai negeras medinukas.
Greitai jais patikėjo ir Pulčinelas.
- Aš tikrai nesu geras medinukas, -pasakė jis sau. Keletą kartų jis pabandė įsimaišyti į taškuotų žmogeliukų minią. Su jais jam būdavo geriau.
Vieną dieną jis sutiko medinukę, kuri buvo visiškai kitokia. Ji neturėjo nei žvaigždučių, nei taškų. Ji buvo tiktai medinė. Jos vardas buvo Liucija. Negalvokite, kad žmogeliukai nenorėdavo užklijuoti ant jos lipdukų, bet lipdukai prie jos tiesiog nelipdavo. Kai kurie iš vemiksų žavėdavosi Liucija, kad ji neturi taškelių, todėl jie bėgdavo prie jos ir užlipdydavo žvaigždę. Bet žvaigždė nukrisdavo. Kiti, pamatę, kad ant jos nėra žvaigždžių, skubėdavo prilipdyti taškų, bet jie irgi nukrisdavo.
- O aš norėčiau būti toks, kaip Liucija, – mąstė Pulčinelas. Aš nenoriu būti pažymėtas lipdukais.
Todėl jis paklausė tos švariosios medinukės, kaip jai tai pavyksta.
- Tai paprasta, — atsakė Liucija, – kiekvieną dieną aš einu pasimatyti su Eliu.
- Su Eliu?
- Taip, su Eliu, staliumi. Aš sėdžiu jo dirbtuvėse.
- Kodėl?
- O kodėl gi tau pačiam nesužinojus? Lipk į kalną, jis ten.
Pasakiusi tuos žodžius Liucija nubėgo.
- Argi jis norės mane matyti?! – sušuko Pulčinelas, bet Liucija jo neišgirdo.
Pulčinelas grįžo namo. Jis atsisėdo prie lango ir stebėjo medinius žmogeliukus, kurie dalino vienas kitam žvaigždes arba taškus.
- Tai neteisinga, – sumurmėjo jis sau. Taigi jis nusprendė pamatyti Eli. Pulčinelas pakilo siauru taku į kalną ir įžengė į didelę dirbtuvę. Jo medinės akutės išsiplėtė, pamačiusios didelius daiktus. Kėdės buvo tokios didelės, kaip ir jis pats. Jis turėjo pasistiebti ant pirštų galiukų, kad galėtų pamatyti stalo viršų. O plaktukas buvo ilgesnis už jo ranką. Pulčinelas sunkiai nurijo seiles.
- Aš čia nepasiliksiu, — pasakė jis, ir apsisukęs norėjo bėgti, bet staiga išgirdo savo vardą.
- Pulčinelai! – balsas buvo gilus ir stiprus. Pulčinelas sustojo.
- Pulčinelai, kaip gera tave matyti. Leisk į tave pasižiūrėti.
Pulčinelas lėtai pasisuko ir pamatė didelį barzdotą meistrą.
- Tu žinai mano vardą? – paklausė medinukas.
- Žinoma, juk aš tave padariau.
Elis atsistojo ir, paėmęs Pulčinelą ant rankų, pasodino ant suolo.
- Hm, – pasakė stalius, pasižiūrėjęs į pilkus taškus. – Atrodo, daugelis tave blogai pažymėjo.
- Aš labai stengiausi, bet man nieko neišėjo.
- O tau visai nereikia prieš mane teisintis, vaike. Man nerūpi, ką apie tave mąsto kiti vemiksai.
- Tikrai?
- Kas jie tokie, kad duotų žvaigždes arba taškus? Jie tokie patys medinukai kaip ir tu. Visai nesvarbu, ką jie mąsto apie tave. Aš manau, kad tu esi labai ypatingas.
Pulčinelas pradėjo juoktis.
- Aš? Ypatingas? Kodėl? Aš negaliu greitai bėgioti, aš negaliu šokinėti, mano dažai lupasi. Kodėl aš svarbus?
Elis pažiūrėjo į Pulčinelą, apkabino jo mažus medinius petukus ir lėtai tarė:
- Tu esi mano, todėl aš ir rūpinuosi tavimi.
Niekas niekada į Pulčinelą taip nežiūrėjo, kaip jo kūrėjas. Jis nežinojo, ką atsakyti.
- Aš laukiau tavęs kiekvieną dieną, -paaiškino Elis.
- Atėjau pas tave todėl, kad sutikau medinukę be žymių.
- Aš žinau, ji pasakojo man apie tave.
- Kodėl ant jos nesilaiko lipdukai? Meistras švelniai prabilo:
- Todėl, kad ji pasirinko tikėti, kad tai, ką aš mąstau apie ją, yra svarbiau, negu tai, ką mąsto apie ją kiti. Lipdukai prilimpa tik tada, kai jiems leidi.
-Ką?
- Lipdukai pasilieka tik tada, jai jie tau svarbūs. Kuo daugiau tu pasitikėsi mano meile, tuo mažiau tau rūpės lipdukai.
Nežinau, ar supratau,- atsakė Pulčinelas.
Elis nusišypsojo:
- Tu suprasi, bet tam prireiks laiko. Labai jau gausiai esi nutaškuotas. Dabar tu tik ateik pas mane kiekvieną dieną ir leisk priminti, kaip aš tavimi rūpinuosi.
Elis nukėlė Pulčinelą nuo suolo ir pastatė ant žemės. Kai Pulčinelas jau žengė pro duris, išgirdo:
- Prisimink: tu ypatingas todėl, kad aš tave sukūriau, o aš nedarau klaidų.
Pulčinelas ėjo nesustodamas ir mąstė savo širdyje:
- Aš manau, kad jis iš tikrųjų žino, ką sako.
Tik spėjus jam taip pagalvoti, nuo jo atšoko vienas taškas ir, nukritęs ant žemės, nuriedėjo šalin…

Posted in Gyvenimas knygoje | Leave a comment

Apie maistą

Pomidorai, morkos, bulvės, pupelės… Visų formos ir spalvos tokios skirtingos, bet gal tai ką nors reiškia? Pasirodo taip (:

Spauskite čia norėdami peržiūrėti

Posted in Prezentacijos | Leave a comment

Istorija apie stiprybę

Apie žmogaus stiprybę ir jo gerumą. Teigiamą požiūrį ir optimizmą.

Spauskite čia norėdami atsisiųsti

Posted in Prezentacijos | Leave a comment

Kas iš ties svarbu

Gražus priminimas apie išties svarbius dalykus.

Spauskite čia norėdami peržiūrėti

Posted in Prezentacijos | Leave a comment

Lašeliai

Lašeliai lašeliai… Barbena į langą… Graži dainelė su nuostabiomis nuotraukomis.

Spauskite čia norėdami peržiūrėti

Posted in Prezentacijos | Leave a comment

Mažieji angelai

Tiesiog gražu ir miela pasižiūrėti..

Spauskite čia norėdami atsisiųsti

Posted in Prezentacijos | Leave a comment

Pamokos, kurias duoda gyvenimas

Gyvenimas yra didis mokytojas. Jis moko mus visus, tačiau kai kurias klaidas geriau išmokti iš kitų, nes gali būti jau vėlu…

Spauskite čia norėdami atsisiųsti

Posted in Prezentacijos | Leave a comment

Septyni pasaulio stebuklai

Ar žinai kokie yra septyni pasaulio stebuklai? Žinai? Vis tiek pažiūrėk, manau nustebsi (:

Spauskite čia norėdami atsisiųsti

Posted in Prezentacijos | Leave a comment

Patarlės

Patarlės dažniausiai yra sukuriamos liaudies ir visą laiką ateina iš gilios išminties ir senų žinių. Tad pasisemkime išminties iš senolių.

Spauskite čia norėdami atsisiųsti

Posted in Prezentacijos | 1 Comment

Pasikeitė “Sėkmės avansu” puslapis.

Vėl pakeitėme puslapį, bet šį kartą kardinaliai, su visiškai kitu puslapių kūrimo varikliuku. Džiugu pranešti, kad dabar yra 129 įrašai su tikrai vertinga informacija, tačiau mes vis tikimės daugiau iniciatyvos iš jūsų pusės, laukiame jūsų tekstų su didžiausiu nekantrumu. Tikimės, kad mūsų puslapis yra jums naudingas ir randate tai ko ieškote. Noriu taip pat pranešti, kad mūsų svetainei yra daugiau negu pusė metų (įkurta 2009-12-19), o pačiai idėjai yra jau virš metų (:

Posted in Naujienos ir pranešimai | 3 Comments

Citatos iš Brian Tracy knygos “Tikslai“

Šią knygą yra išties gyvybiškai būtina perskaityti, čia užuominos apie ką ten. Bet pačios knygos neatstos.

  • Vidutinio žmogaus sugebėjimai yra tarsi milžiniškas neperplauktas vandenynas, naujas neištirtas kontinentas, visas galimybių pasaulis, tik ir telaukiantis, kol bus atvertas ir nukreiptas gerų tikslų link.
  • Visiškai nesvarbu iš kur ateinate; svarbu tik tai, kur einate. O kur einate, kiekvienas nusprendžia pats, nukreipdamas save mintimis.
  • Tampama tuo, apie ką daugiausia galvojama. Išorinis pasaulis galiausiai tampa vidinio pasaulio atspindžiu, rodančiu apie tai, ką galvojama. Visos mintys galų gale materializuojasi.
  • Laimė – tai pasiektas tikslas, išsipildęs idealas.
  • Reikia tiksliai žinoti ko tu trokšti ir žinoti kiek pasirengęs už tai sumokėti.
  • Dažnai žmonės savo gyvenimo krosniai sako: „Pirmiausia mane sušildyk, o tuomet įdėsiu į tave šiek tiek malkų“.
  • Visuotinė taisyklė byloja, kad nuo žmogaus prigimties labai mažai kas priklauso, žmogus yra toks – kokį pats save sukuria.
  • „Viskas, kas įvyks mano gyvenime, priklausys tik nuo manęs paties. Niekas neateis ir neišgelbės manęs.“
  • Neigiamos emocijos yra tavo priešas.
  • Niekas, be jūsų pačių leidimo, neprivers jūsų jaustis menkesniais.
  • „Aš esu pirminis kūrybinis savo gyvenimo impulsas. Esu čia dėl savo pasirinkimų ir sprendimų.
  • Tapsite tokie maži kaip jus valdantys troškimai, tokie didūs, kaip jūs valdantys siekiai.
  • Supraskite ko iš tikrųjų norite, ir užuot vaikęsi drugelius, jūs pradėsite kasti auksą.
  • Ar jau pastatėte savo debesų pilį? Gerai. Ten ji ir turėtų būti. Dabar imkite statyti jos pamatus.
  • O iš visų pasakytų bei parašytų liūdnų žodžių liūdniausi yra šie: o juk galėjo būti.“
  • Vienintelis kliuvinys tarp žmogaus ir jo gyvenimo troškimo yra valios pabandyti jį pasiekti ir tikėjimo, kad tai pasiekiama, trūkumas.
  • Žmonės tiki ne tuo ką mato; žmonės mato tai, kuo tiki. Esate ne tokie, kokie manote esą, esate tokie, kokios jūsų mintys.
  • Žmogus yra toks, kokia yra jo širdis.
  • Tebūnie jums kaip tikite. (Jėzus Kristus)
  • Visuose sunkumuose bei kliūtyse glūdi atitinkamos naudos ar pelno sėklos.
  • Matyk tikrus faktus, o ne tuos, kuriuos nori matyti. Faktai nemeluoja.
  • Joks kelias nepasirodys per ilgas žmogui, kuris pirmyn žengia užtikrintai ir be reikalo neskubėdamas; jokia šlovė nėra per toli žmogaus, kuris jai kantriai ruošiasi.
  • Kaip suvalgyti dramblį? Kąsnis po kąsnio. Sunku žengti po kilometrą, tačiau eiti metras po metro yra vieni juokai.
  • Nesėkmė yra viso labo galimybė viską pradėti protingiau.
  • 80 procentų problemų yra vidinės ir tik 20 procentų problemų išorinės.
  • Kad daugiau turėtum, pirmiausia turi būti didesnis.
  • Didžiausia vidutinybės tragedija, kad vidinį skambesį taip ir nusineša į kapus.
  • Kuo daugiau savęs atiduosi nesitikėdamas ką nors gauti mainais, tuo daugiau gausite iš visiškai neįtikėtinų šaltinių.
  • Jeigu nori skraidyti su ereliais, nedera kapstytis su kalakutais.
  • Verslo pradžioje savo prielaidas turėsite mesti lauk kas tris savaites.
  • Tinkamas išankstinis planavimas padeda išvengti nesėkmės.
  • Visuomet lengviau kur nors įsipainioti, nei ko nors išvengti.
  • Daugiau nei bet kuris kitas įgūdis įtakos mano sėkmei turėjo gebėjimas nepertraukiamai dirbti vieną darbą. (Tomas Edisonas)
  • Pasikliauk intuicija.
  • Krizių ir problemų negali kontroliuoti, gali kontroliuoti tik savo požiūrį į jas (ir savo reakciją į jas). Susitelk ties sprendimais.
  • Sėkmės sulaukiantys žmonės turi ryškų polinkį veikti.
  • Jūsų gyvenimo sėkmė bus tiesiogiai proporcinga darbams, kuriuos papildomai nuveiksite šalia tų, kurių iš jūsų tikimasi.
  • Ne veltui drąsa laikoma visų svarbiausia darybe. Nuo jos priklauso visos kitos. (Vinstonas Čerčilis)
  • Jeigu manęs paprašytų duoti, mano manymu geriausią patarimą žmonijai, patarčiau štai ką: laukite rūpesčių kaip neišvengiamos gyvenimo dalies, o kai jie prisilėgs, ženkite pakėlę galvą. Pažvelkite rūpesčiams tiesiai į akis ir tarkite: „Aš jus pranoksiu, Jūs negalite manęs nugalėti“. Būtent toks požiūris veda į pergalę.
  • Drąsa yra gebėjimas baimei atsispirti ir ją suvaldyti, o ne visiškas baimės neturėjimas.
  • Didžiausia mūsų šlovė – ne išvengti klaidų, o kiekvieną kartą suklupus atsistoti (Konfucijus).
  • Nelaimės priverčia į paviršių iškilti žmogaus stipriąsias puses ir savybes, kurios kitu atveju ramiai sau miegotų.
  • Nepasiduok,
    Kaip prislėgtas esi,
    Kankina skolos,
    O kišenės tuščios…
    Nepasiduok,
    Kai šypseną užgožia liūdesys,
    Kai vienos nesėkmės aplink,
    Kai nepalankūs vėjau pučia.
    Sėkmė juk gali būti netoli -
    Už kito posūkio,
    Už kito kelio vingio,
    Todėl kovok, net jeigu jėgos dingę…
    Nepasiduok, judėk į priekį,
    Kai abejonės drasko širdį,
    Kai kelias pernelyg duobėtas,
    Kai taip sunku
    Kaip dar nebuvo niekad.

Ksaveras Keistasis

Posted in Citatos ir konspektai | 2 Comments

Citatos iš R. Sharma knygos „Šventasis, banglentininkas ir vadovas“

  • Žmogus turi vienintelį tikrą pašaukimą – rasti kelią į save. Jo gyvenimo tikslas – atskleisti iš aukščiau siųstą savo likimą ir jį iki galo bei tvirtai išgyventi savyje. Visa kita tėra tariama būtis, bandymas išsisukinėti, pataikavimas masių idealams, prisitaikymas, esaties baimė.
  • Galbūt meilė – tai vyksmai kai aš švelniai vedu jus į jūsų ateitį. Būkite tokie, kokie esate iš tikrųjų – ne tokie, kokius noriu matyti aš.
  • Mes visi, kariai ir ne kariai, turime po kubinį centimetrą šanso, kuris retsykiais vis iššoksta mums prieš akis. Karys nuo paprasto žmogelio skiriasi tuo, kad jis tą tiesą suvokia ir visada būna budrus. Karys laukia, todėl, kai tas kubinis centimetras šanso išnyram jis jį nutveria.
  • Didžiausia gyvenimo laimė – žinojimas, kad esame mylimi.
  • Turtingiausias žmogus yra ne tas, kuris daugiausia turi, o tas, kuriam mažiausiai reikia.
  • Klaidos nėra nusikaltimas, nes jas taisydami žmonės dvasiškai auga. Tik neturėtume kartoti klaidų. Sielis žaizdas paverskime išmintimi, arba, kitaip, leiskime praeičiai tarnauti mums.
  • Patys didžiausi žmogaus turtai slypi jo širdyje.
  • Kai vienu pirštu baksnoji į kitą asmenį, likę keturi rodo tiesiai į tave.
  • Gyventi širdyse tų, kuriuos išeidami paliekame, vadinasi, nemirti.
  • Mus gąsdina mūsų pačios puikiausios galimybės… Mes dažniausiai bijome tapti tokiais, kokiais save gebame išvyti didingiausiomis akimirkomis, palankiausiomis aplinkybėmis, plūstelėjus didžiausiai drąsai. Virpame iš susijaudinimo ir džiaugiamės galimybėmis, kurias takių ypatingų regėjimų metu savyje pamatome, tačiau tos pačios galimybės mus verčia drebėti bei pripildo bejėgiškumo, nerimo ir baimės.
  • Prisimink, kas esi. Tu esi šeimininkas.
  • Kiekvienas žmogus savo regėjimo lauko ribas laiko pasaulio ribomis.
  • Tikėk, kad nėra geresnės vietos už tą, kurioje esi dabar.
  • Mūsų netobuli bruožai iš tikrųjų yra brangus turtas, nes jis suteikia galimybę tobulėti.
  • Gyvenimo tikslas – vienaip ar kitaip pažinti tamsą savyje ir gyventi šviesoje.
  • Tai ko tu nevaldai savyje, tai valdo tave.
  • Kai Saulė šviečia ryškiau, mūsų šešėliai atrodo juodesni.
  • Kai reikalai klostosi gerai, jaučiamės laimingi; kai reikalai klostosi blogai, liūdime. Toks gyvenimo būdas – prastas būdas. Tampame panašūs į bangų mėtomą rąstą. Geriausia išgyvenimus tiesiog priimti. Gyvenimas mokykla, o viskas, kas tau nutinka, yra gražu.
  • Dalykai tampa geri ar blogi tik dėl mūsų riboto žmogiškojo mąstymo. Pats gyvenimo įvykis natūraliai nėra nei geras, nei blogas. Mes linkę viską apibūdinti, todėl ir sakome, kad tas yra gerai, o tas blogai.
  • Kai mokinys yra pasirengęs, mokytojas visuomet pasirodo.
  • Skausmu jus aprūpins pats gyvenimas. Jūsų pareiga – kurti džiaugsmą.
  • Įsivaizduok, kad nušvito visi pasaulio žmonės, išskyrus tave. Kiekvienas jų yra tavo mokytojas, kiekvienas elgiasi taip, kad tau padėtų mokytis pakantumo, tyros išminties, nepriekaištingos atjautos. – Buda –
  • Prieš tave vis išnirs mokytojai su vis skaudesnėmis pamokomis kol tu galiausiai suprasi, ką turėjai išmokti. O tada tie mokytojai dings..
  • Mūsų tarpusavio elgesys yra tarsi šoki. Nustojus vienam šokti, kitas vienas taip pat nešoks.
  • Atpažinti kito žmogaus bruožą – tai pirmiausia atpažinti tą bruožą savyje.
  • Iš pomidoro citrinų sulčių neišspausi. Jeigu dėl kažko pradėjau pykti, vadinasi tas pyktis jau buvo pas tave seniau.
  • Joks įvykis negali pažadinti mumyse pašaliečio, kurio mes nė trupučio nepažinotume.
  • Viskas, kas kituose asmenyse mus erzina, gali padėti suprasti save.
  • Tu tapsi pataikautoju, jeigu pradėsi galvoti, veikti ir elgtis ne taip, kaip pats būtum norėjęs, o taip, kaip norėjo tave supantys žmonės: tėvai, mokytojai, draugai.
  • Kiekvienas mūsų žvelgia į pasaulį pro asmeninį langą su vitražu. Mokėkime pasidaryti tą vitražą gražų. Mes matome pasaulį ne tokį, koks jis yra. Mes matome pasaulį tokį, kokie esame mes.
  • Vieta, kur slypi mūsų didžiausios baimės, yra taip pat vieta, kur slypi mūsų didžiausios asmeninio augimo galimybės.
  • Dažniausias melas mūsų pasaulyje: „ Kai pasieksiu tą ir aną, būsiu lamingas“. Juk laimė yra vidinės būsena.
  • Stebuklas – tai proto permaina, leidžianti tuos pačius dalykus matyti visai kitaip.
  • Gyvenimą saldų daro tie dalykai, kurie niekada negrįžta.
  • Kad gyvenimas būtų didingas, tavo tikėjimas turi būti didesnis už baimes.
  • Žmogaus kelias į meistriškumą: nesąmoningas neišmanymas, sąmoningas neišmanymas, sąmoningas išmanymas, nesąmoningas išmanymas.
  • Tikroji meilė prasideda tada, kada nieko nesitikima mainais.
  • Atleisti sau yra tiek pat svarbu, kiek atleisti kitiems.
  • Atleidimas yra aromatas, kurį žibuoklė skleidžia ją sutraiškiusiai pėdai.
  • Dieve, suteik man ramybės susitaikyti su dalykais, kurių negaliu pakeisti, drąsos keisti tai, ką galiu pakeisti, ir išminties įžvelgti šį skirtumą.
  • Verkiau, kad neturiu batų, kol nepamačiau žmogaus išvis be kojų.
  • Jeigu rengiesi keršyti, pirma išsikask du kapus.
  • Siela ima švytėti tada, kai žmogus šaltakraujiškai ištveria nelaimę po nelaimės ne todėl, kad jam nesunku, o todėl, kad jis turi stiprų ir didvyrišką charakterį.
  • Ne sulig mirtimi visa kas prarandama. Didžiausia netektis yra tai, kas mumyse miršta mums dar esant gyviems.
  • Tampame panašūs į cirko žvėris. Stengiamės dėl aplodismentų.
  • Silpnėjančio ketinimo dėsnis: kuo daugiau laiko praeina nuo tada, aki užsibrėžiamas tikslas, tuo mažiau tikėtina, kad jūsų pasiryžimas pradėti ir veikti liks gyvybingas, o tikslas įgyvendintas.
  • Nėra nenaudingesnio veiksmo už našų darbą, kurio niekam nereikia.
  • Tegul kiekvienas apsišluoja prie savo durų, ir visas pasaulis bus švarus. – Motina Teresė –

Ksaveras Keistasis

Posted in Citatos ir konspektai | Leave a comment

Citatos iš R. Sharma knygos „Vienuolis, kuris pardavė Ferrari“

  • Gulėdamas mirties patale, tikrai nesigailėsi, kad per mažai laiko praleidai dirbdamas.
  • Žmogaus gyvenimą valdo pasirinkimai.
  • Savitvarda ir atsakomybė yra pagrindinės žmogaus savybės.
  • Rūpesčiai silpnina protą ir žeidžia sielą. Negalima mąstyti neigiamai, nė akimirkos. Reikia mąstyti tik teigiamai.
  • Protas įvaldomas tik jį lavinant.
  • Nėra tokio dalyko kaip objektyvi tikrovė arba realus pasaulis. Nėra jokių absoliučių dydžių.
  • Geriau matyti puspilnį puodelį vietoje pustuščio.
  • Gyvenime nėra klaidų, tik pamokos. Nėra neigiamos patirties, tik galimybė mokytis, tobulėti. Kovojant randasi tvirtybė.
  • Vienoms durims užsidarius, prasiveria kitos.
  • Gyvenimą reikia ne tik gyventi, bet ir kurti.
  • Kai įkvėpia didelis tikslas, jūsų mintys išlaisvėja, sąmonė ima plėstis visomis kryptimis, jūs atsiduriate naujame, didingame ir nuostabiame pasaulyje. Atbunda snaudusios jūsų galios ir gebėjimai ir jūs susivokiate, kad esate kur kas didesni, nei kad pirmiau tarėtės esą.
  • Gyvenimo ribas susikuriame patys.
  • Kuo mažiau galvoji apie galutinį rezultatą, tuo greičiau jį pasieki.
  • Viena akimi žiūrėdamas į tikslą, tik viena akimi gali stebėti kelią.
  • Dauguma žmonių gyvena tam tikroje patogioje erdvėje ir bijo peržengti jos ribas, bet jas būtina peržengti.
  • Nieko didingo būti aukštesniam už kitą, tikras didingumas yra būti aukštesniam už save.
  • Negalima gėdytis to, kas yra teisinga.
  • Klysta žmonės, kurie matuoja save kitų matais.
  • Tu atimi iš savęs kiekvieną tą akimirką, kurią praleidi svajodamas svetimas svajones.
  • Randa tik tie, kurie ieško.
  • Svarbiausia suvokti tai, ką išties nori daryti.
  • Tikėk savimi. Kurk tokį gyvenimą, kokį norėtum gyventi. Stenkis iš mažyčių galimybės kibirkštėlių įkurti pasiekimų ugnį.
  • Jeigu nežinai kur eini, tai kaip sužinosi, kad jau atėjai? Reikia turėti gyvenimo tikslą ir jo siekti.
  • Niekada negalėsi pataikyti į taikinį, kurio nematai.
  • Gyvenimo tikslas yra tikslingas gyvenimas, siek savo tikslo.
  • Geri žmonės nuolat save stiprina.
  • Įvaldysi save – valdysi visą gyvenimą. Pažinsi save, pažinsi visą pasaulį.
  • Klausinėjimas – veiksmingiausias būdas mokytis. Būk drąsus klausti net paprasčiausių klausimų.
  • Nė vienas nėra laisvas, jeigu nevaldo savęs.
  • Būtina išsiugdyti tvirtą charakterį, įžvalgų protą ir drąsią širdį.
  • Joks poelgis – ar viešai kalbėtum, ar prašytum viršininko tave paaukštinti, ar plaukiotum nušviestame ežere, ar vaikščiotum po paplūdimį mėnesienoje – nėra iš prigimties nei skausmingas. Nei malonus. Tik tavo mąstymas padaro jį tokį arba anokį.
  • Daryk tai ko bijai. Taip nugalėsi pats save.
  • Vieną kartą tėvas ilsėjosi po sunkios darbo dienos skaitydamas laikraštį, o sūnus visai jam trukdė, nes norėjo žaisti. Galiausiai negalėdamas apsikęsti tėvas išplėšė iš laikraščio puslapį su gaubliu ir sudraskė jį į šimtą mažyčių skiautelių. „Štai, sūnau, pabandyk juos vėl sudėlioti,“ pasakė tikėdamasis, kad jo mažylis turės užsiėmimas bent tol, kol jis skaitys laikraštį. Didžiausiam jo nustebimui jau po minutės mažylis grįžo su sudėliotu gaubliu. Kai apstulbęs tėtis paklausė kaip jam tai pavyko, sūnus vos pastebimai nusišypsojo ir pasakė: „Tėveli, kitoje gaublio pusėje buvo žmogaus portretas, ir kai aš sudėliojau žmogų, susidėliojo ir pasaulis.“
  • Kai sudėliosi save, susidėlios ir visas pasaulis.
  • Verkšlendamas, kad neturi laiko lavinti proto ar puoselėti dvasios, tu tarsi sakai neturįs laiko sustoti degalų, nes šiandien tau reikia toli nuvažiuoti.
  • Užuot neatsiejamai prisirišęs prie savo darbotvarkės, skirk laiko ir dėmesio ir tiems dalykams, kuriuos liepia daryti tavo širdis ir sąžinė. Liaukis žiūrėti į laikrodį ir pradėk gyventi savo gyvenimą.
  • Vienintelis būdas, kaip patobulinti rytdieną – suvokti, ką neteisingai padarei šiandien.
  • Jeigu ką nors darysi 21 dieną iš eilės, tai tas veiksmas ar poelgis taps įpročiu.
  • Mes juokiamės ne dėl to, kad esame laimingi. Mes esame laimingi todėl, kad juokiamės.
  • Nors visa tai, ką tu sakai kitiems yra svarbu, dar svarbiau yra tai, ką tu sakai sau. Tu esi toks, koks galvoji esąs.
  • Nesėkmė tarsi patikrina mus ir skatina tobulėti. Ji duoda mums pamoką ir padeda nušvisti, todėl nesėkmė yra tavo draugė taip pat.
  • Išorinė sėkmė prasideda viduje.
  • Visata apdovanoja drąsuolius. Kai tvirtai pasiryžti pakilti į būties aukštumas, tave ima vesti sielos tvirtybė. Šis kelias visada nuveda į pasakišką vietą, pilną nepaprastų lobių.
  • Tvirtai tikiu, kad šiandien mes esame savo likimo šeimininkai ir, kad įstengsime nudirbti visus mūsų laukiančius darbus. Jeigu tikime savo reikalu ir esame tvirtai pasiryžę laimėti, pergalė bus mūsų pusėje.
  • Susiviję voratinkliai supančioje ir liūtą.
  • Geležinė drausmė padės tau išsiugdyti narsų ir ramų charakterį. Valios dorybė iškels tave iki aukščiausios gyvenimo tobulybės, tu gyvensi rojaus rūmuose, pilnuose gėrio, džiaugsmo ir gyvybės. O jeigu neturėsi valios paklysi kaip jūrininkas be kompaso ir nuskęsi drauge su savo laivu.
  • Lenktyniauti galima nebent tik su savimi.
  • Kartais žmonės pro medžius nesugeba įžvelgti miško.
  • Drausmė išugdoma nuolat atliekant mažus drąsius darbelius.
  • Kovok su silpnomis mintimis užgrobusiomis tavo proto rūmus. Jos pamatys, kad yra nelaukiamos ir dings tarytum nekviesti svečiai.
  • Gerai tvarkomas laikas, yra gerai sutvarkyto proto požymis, nes mūsų brangiausias turtas yra laikas.
  • Žmonės svajoja apie pasakišką rožių sodą kažin kur už horizonto, užuot mėgavęsi savo sodo rožėmis.
  • Tinkamiausias metas sodinti medį buvo prieš 40 metų. Antras tinkamiausias metas yra dabar.
  • Indų posakis: „Mes – ne žmonės, turintys dvasią. Mes dvasios, dabar tapusios žmonėmis.“ Iš čia – Aš nebegyvenu pasaulyje, pasaulis gyvena manyje.
  • Išdrįsk pasakyti: „Ne“.
  • Laikas bėga iš mūsų delnų tarsi smėlis, jo nebesugražinsi. Tie, kurie nuo jaunystės laiką leidžia išmintingai, gyvena turtingą, produktyvų, laimingą gyvenimą.
  • Viskas, kas gyva, gyvuoja ne dėl savęs.
  • Tavo gyvenimo kokybė priklauso nuo tavo įnašo į jį.
  • Ranka, duodanti rožę, visada kvepia ja. – Kinų patarlė –
  • Gyvenimas tampa nuostabesnis jeigu padarai ką nors gerą.
  • Laimė yra kelionė, o ne tikslas.


Ksaveras Keistasis

Posted in Citatos ir konspektai | Leave a comment

10 minučių gyvenimo

10 minučių tavo gyvenimo, rodos, kartais nieko nereiškia, tačiau kai kam tos pačios dešimt minučių apverčia visą gyvenimą…

Posted in Klipai | Leave a comment